UAB „Ecohouse“ verslo plėtra modernizuojant materialinę bazę

Pagrindinė veiklos kryptis – medinių – karkasinių surenkamųjų statinių (gyvenamų namų) ir jų komplektuojamų dalių gamyba. Pareiškėjas per Šiaulių r. VVG teikia paramos paraišką “UAB „Ecohouse“ verslo plėtra modernizuojant materialinę bazę” siekdamas gauti ES paramą pastato, kuriame vykdoma gamyba, kapitaliniam remontui atlikti. Pagrindiniai numatomi darbai: grindų betonavimas, išorinių pastato sienų apšiltinimas ir apskardinimas, stogo dangos keitimas, naujų langų įrengimas ir vartų platinimas. Atlikus numatytus darbus, padidės naudingas gamybinis plotas, to pasėkoje bus galima didinti gamybos pajėgumas, bus sukurtos dvi naujos darbo vietos.

Atlikus pastato kapitalinį remontą, gamybinis plotas padidės 1,6 karto: nuo 1500 m2 iki 2400 m2, kas susidarys galimybę pradėti gaminti karkasinių namų plokštes su daline apdaila, įmontuota elektros instaliacija, įmontuotais plastikiniais langais. Tokiu būdu sukuriant pridėtinę vertę, gaminius bus galima parduoti su aukštesne kaina, statybvietėje tokie namai būtų paruošiami galutiniam prekės pirkėjui iki  30-40 proc. mažesnėmis laiko sąnaudomis. Be to būtų atsisakoma brangių vietos statybos įmonių paslaugų (atliekančių apdailos darbus) – produktas taptų dar konkurencingesnis kainos atžvilgiu tiek galutiniam pirkėjui tiek kitoms konkuruojančioms įmonėms-gamintojoms.

Projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas nuolatiniam įmonės veiklos rezultatų gerinimui, produktyvumo didėjimui, o tai tvaraus ir ilgalaikio įmonės vystymosi ir plėtros būtina sąlyga, sukursianti tiesioginę naudą įmonei ne vienus metus po projekto įgyvendinimo. Atnaujinta gamybinė bazė leis įmonei produkciją gaminti efektyviau ir taip didins jos konkurencingumą tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje.

Po kapitalinio remonto darbų, bus apsaugota produkcija ir žaliavos nuo drėgmės, mažės sąnaudos skiriamos pastato šildymui. Be to, atlikus numatytus darbus, padidės naudingas gamybinis plotas, to pasėkoje bus galima didinti gamybos pajėgumas, atsiras poreikis kapitalinio remonto darbų, bus apsaugota produkcija ir žaliavos nuo drėgmės, mažės sukurti naujas papildomas darbo vietas.

Daugiau informacijos:

http://www.siauliurvvg.lt/

 

UAB „Šiaurės banga“ skalbimo paslaugų plėtra

Projekto “UAB „Šiaurės banga“ skalbimo paslaugų plėtra” vykdytojo per Šiaulių r. VVG, veikla apima dvi skalbimo paslaugas, t. y. darbinių drabužių teikimo veikla, kurią apima drabužių ir spintelių nuoma, drabužių skalbimas ir prižiūrėjimas (kompleksinis paslaugų teikimas) bei vien tik skalbimo paslaugos, t. y. patalynės, rankšluosčių, staltiesių skalbimas. Įgyvendinus projektą, pastatytas skalbyklos priestatas bei nupirkti ir sumontuoti nauji skalbimo, džiovinimo bei kita smulkesnė įranga. Sukurtos 3 naujos darbo vietos, išlaikytų 19 darbo vietų, paremtų vietos projektų, kuriuos pateikė MVĮ, skaičius – 1 vnt.

Projektas ekonomiškai naudingas penkiems segmentams: pačiai įmonei (įmonės plėtra, pajamų didėjimas), užsakovams (galima suteikti daugiau paslaugų, nes šiuo metu įmonė negali patenkinti būsimų klientų poreikių), tiekėjams (įmonė vykdydama ir plėsdama savo veiklą pirks paslaugas ir kitas žaliavas iš kitų ūkio subjektų, taip skatindama kitų įmonių veiklą), Šiaulių rajono savivaldybei (mokami didesni mokesčiai rajono  savivaldybei ir taip skatinama kaimo plėtra) bei kaimo gyventojams (įgyvendinus projektą sukurtos naujos trys darbo vietos kaimo gyventojams).

Daugiau informacijos:

http://www.siauliurvvg.lt/

Didžiosios Užgavėnės Naisiuose

Projekto “Didžiosios Užgavėnės Naisiuose” įgyvendinto per Šiaulių r. VVG tikslas – išsaugoti ir puoselėti krašto etnokultūrinės tapatybės, kultūros ir tradicijų savitumą. Didžiosios Užgavėnės Naisiuose švenčiamos nuo 2015 m. Renginyje dalyvauja ne tik aplinkinių vietovių gyventojai – kasmet atvyksta vis daugiau žmonių iš tolimesnių Lietuvos rajonų. Stengiamasi išsaugoti šios šventės tradicijas, derinant jas su dabartimi taip, kad šiuolaikinio žmogaus poreikiai, priartėtų prie istorinės krašto praeities ir nepaprastų senosios šventės rengimo svarbos. Šventėje dalyvauja ir varžosi blynkepių komandos, kurios tradiciniais šios šventės blynais vaišinama visus susirinkusius. 

Sėkmingam renginio organizavimui reikalingos palapinės, suolai ir stalai. Blynai kepami lauke, o renginio metu dažnai būna vėjuota, iškrenta krituliai, todėl labai reikalingos palapinės, kurios suteiktų užuovėją kepėjams ir saugotų darbui reikalingas priemones. Visoms blynkepių komandoms reikalingi stalai ir suolai, ant kurių dedami produktai, Užgavėnių patiekalai, valgymo įrankiai. Renginio metu kūrybinėse dirbtuvėse dirba keli skirtingų sričių edukatoriai. Jiems reikalingi suolai ir stalai, kad galėtų organizuoti molio, medžio, odos, piešimo ir kitas veiklas, kurias išbando daugelis šventės dalyvių. Bendruomenės suolais ir stalais naudojasi tautodailininkai ir kai kurie prekybininkai, neturintys galimybės jų atsivežti. Įsigytos priemonės labai palengvino Užgavėnių organizavimo kokybę. Tradicijų puoselėjimas yra labai svarbus etniniam kultūros ugdymui: padeda pažinti tautos kultūrą, jos paveldą, formuoja tautinį identitetą. Tradicinė Didžiųjų Užgavėnių šventė Naisiuose skatina ne tik vietos gyventojų bendruomeniškumą, bet ir bendradarbiavimą su įvairių Lietuvos vietovių bendruomenėmis. Užgavėnėse dalyvaujantis jaunimas yra tautos tradicijų išsaugojimo ir tęstinumo garantas, todėl labai svarbus kryptingas jaunų žmonių mokymas pažinti ir vertinti tradicinę tautos kultūrą, įtraukiant juos į praktinę veiklą.

Daugiau informacijos:

http://www.siauliurvvg.lt/

Kavinės „Pas Zitą“ plėtra

Per VVG „Radviliškio lyderis” įgyvendintas projektas „Kavinės „Pas Zitą“ plėtra“ sudarė galimybę kavinės „Pas Zitą“ veiklai plėtoti ir kurti naują darbo vietą. 

Įmonės pagrindinė veikla – maisto gamyba ir tiekimas. Kavinė „Pas Zitą“ užsiima banketų, furšetų, konferencijų, gedulingų pietų, gimtadienių, vestuvių ir kitų proginių renginių dalyvių maitinimu. Kavinė maistą tiekia ne tik pačioje kavinėje, bet užsiima ir maisto pristatymu pagal užsakymą. 

Didėjant kavinės teikiamų maitinimo paslaugų paklausai, nuspręsta plėsti veiklą atnaujinant seną nusidėvėjusią gamybinę įrangą, o daugėjant užsakymų konditerijos srityje – atidaryti konditerijos cechą. Projekto metu įsigyta nauja virtuvinė įranga ir virtuvinis inventorius (maisto gamybai ir konditerijos cechui). Ceche gaminami šiuolaikiniai ir istoriškai autentiški desertai, kurie parduodami kavinėje ir tiekiami į įvairius renginius, taip pat pagamintą konditerijos cecho produkciją galės įsigyti kitos įmonės bei priimami individualus užsakymai.

Sukurta viena nauja darbo vieta (virėjo – konditerio (-ės)) Radviliškio rajono kaimo gyventojui.

Daugiau informacijos:

https://www.radviliskiovvg.lt/

Socialinę atskirtį patiriančių asmenų socialinės įtraukties didinimas į Pakiršinio ir aplinkinių kaimų visuomeninę veiklą, per socialinės inovacijos veiklas ir patyriminį ugdymą

Vietos projekto “Socialinę atskirtį patiriančių asmenų socialinės įtraukties didinimas į Pakiršinio ir aplinkinių kaimų visuomeninę veiklą, per socialinės inovacijos veiklas ir patyriminį ugdymą”, įgyvendinto per VVG „Radviliškio lyderis”, metu vykdytos veiklos susijusios su naujų socialinių idėjų plėtojimu, siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą. Projekto veiklos buvo skirtos vaikams, jaunimui ir vyresnio amžiaus asmenims, kurie patiria socialinę atskirtį, dėl skirtingos asmeninės padėties. Projektas įgyvendintas su partneriais – Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centru bei UAB „Baisogalos bioenergija“.

Projekto metu organizuotos informacinis ir baigiamasis renginys, siekiant vietos gyventojus informuoti apie projekto veiklas, siekiamus rezultatus bei pristatyti vietos saviveiklininkų programą.

Vykdytos socialinės inovacijos:

  • „Ugdymas per kulinarinio paveldo maisto gamybą“. Vyresnio amžiaus asmenys kartu su projekto vykdytojais mokė vaikus ir jaunimą kaip ruošti maistą, kasdienių ruošos darbų, bei pamaitino socialiai remtinus vietos gyventojus (10 užsiėmimų);
  • „Ugdymas per kalvystės amatus“. Kaimo vaikų ir jaunimo nerformalaus ugdymo gerinimas, suteikiant darbinių ir gyvenimo patirties. Suorganizuota 12 užsiėmimų. Dalyviai buvo mokomi kalvystės pagrindų ir technologijos, medžiagų pažinimo, techninės braižybos, įgijo nesudėtingų dirbinių gaminimo gebėjimus, specializavosi meninėje kalvystėje, kurioje išmoko iškalti monetas iš juodo arba spalvoto metalo, pagamino smulkius dirbinius bei kitas kalviškas interjero detales. 

Projekto veiklų metu buvo sudaryta vaikų užimtumo programa (su vaikiškais elektromobiliais, virtualiu žaidimu ir kt.) 3-10 m. vaikams, kol tėvai vykdė projekto veiklas. 

Projekto metu įsigyta įranga: palapines iš aliuminio su priedais, sulankstomų stalų ir suolų komplektai, nešiojamą garso sistemą, lauko scenos pakylų komplektas (podestai), elektros generatorius, futbolo stalo lauko žaidimai, virtualių žaidimų įrangos komplektas, marškinėlių komplektas, lauko šachmatai, lauko virtuvė, lauko maisto gamybos reikmenų komplektas, kalvystės įrangą, įrankiai ir priemonės.

Daugiau informacijos:

https://www.radviliskiovvg.lt/

Ž. Ū. produkcijos rūšiavimo paslaugų teikimas M. Lukaševičiaus ūkyje

Per VVG „Radviliškio lyderis”, įgyvendintas projektas “Ž. Ū. produkcijos rūšiavimo paslaugų teikimas M. Lukaševičiaus ūkyje” sudarė galimybę pradėti vykdyti žemės ūkio produktų rūšiavimo verslą kaimo vietovėje. 

Vykdydamas projektą vietos projekto vykdytojas įsigijo rūšiuotuvą, kuris naudojamas rūšiuoti kmynų sėklas juos atskiriant nuo panašios fizinės formos piktžolių, nesunokusių sėklų ir kitų priemaišų. Įsigyta nauja ir nenaudota inovatyvi įranga (kmynų sėklų rūšiuotuvas), kuris elektroniniu-optiniu būdu išvalo kmynus iki 99,5 proc. švarumo ir tokiu būdų apdoroti kmynai parduodami didesnę kainą. 

Tokiu būdu apdorojus sėklas, buvo pagerinta ūkyje auginama ž. ū. produkcijos pridėtinė vertė ir kokybė. Ūkis taps konkurencingesniu rinkoje, nes papildomai bus teikiama kmynų rūšiavimo paslaugą aplinkiniams ūkiams, veikiantiems VVG teritorijoje, kas pareiškėjui generuos papildomas pajamas. 

Projekto metu sukurta nauja darbo vieta Radviliškio rajono kaimo gyventojui, išlaikytos dvi darbo vietos, sukurta derliaus apdorojimo veikla bei sukurta viena inovacija vietos projekto veikloms.

Daugiau informacijos:

https://www.radviliskiovvg.lt/

Vaido Virkščio investicijos į šakočių gamybą pasinaudojant kultūrinio švietimo galimybėmis

Įgyvendindamas projektą “Vaido Virkščio investicijos į šakočių gamybą pasinaudojant kultūrinio švietimo galimybėmis“ per VVG „Pakruojo rajono partnerystė“ vietos projekto vykdytojas atliko sodybos paskirties ūkinio pastato kapitalinį remontą, pritaikydamas pastatą numatytai ekonominei veiklai vykdyti – šakočiams kepti ir edukacinėms programoms organizuoti. Projekto vykdytojas įsigijo veiklai vykdyti reikalingus baldus, šakočių kepimo įrangą su krosnimi, buitinę techniką, vaizdo ir kompiuterinę įrangą. 

Sukurtas naujas šakočių gamybos ir edukacinių programų, pristatančių šakočių kepimo procesą, verslas suteikia puikias galimybes rajono gyventojams, svečiams ir turistams atrasti įvairesnes pramogas Pakruojo rajone, įsigyti išskirtinės kokybės šakočių, kepamų pagal specialų vietos receptą ir kitų konditerijos gaminių.

Įgyvendintas projektas suteikia galimybę ūkininkui išplėsti savo veiklą. Sukurtas verslas prisideda prie Pakruojo krašto patrauklumo didinimo, vietos paslaugų ir gaminių asortimento plėtros. 

Įgyvendinus projektą sukurtos 2 naujos darbo vietos, viena iš jų sukurta asmeniui iki 40 m., sukurtas naujas produktas, sukurta nauja veikla, į kurią įsijungė ir ūkininko šeima.

Daugiau informacijos:

http://www.pakruojovvg.lt/

Kulinarinio paveldo tradicijos – iš kartos į kartą

Įgyvendindama projektą „Kulinarinio paveldo tradicijos – iš kartos į kartą“ per VVG „Pakruojo rajono partnerystė“, Sigutėnų kaimo bendruomenė įsigijo naujas prekes: baldus, maisto gamybos įrangą, kompiuterinę ir programinę įrangą, vaizdo ir garso įrangą, buitines ir ūkines prekes, medžiagas ir priemones. 

Sukurtas naujas regioninis produktas – 4 džiovinti mišiniai sriuboms ir padažams. Sukurtos 3 rinkodaros priemonės regioniniam produktui populiarinti – regioninis produktas pristatomas bendruomenės Facebook paskyroje, seniūnijose ir bendruomenėse platinimas lankstinukas, informacija teikiama elektroniniais laiškais.

Sigutėnų kaimo bendruomenė kartu su partnere Pakruojo kaimo bendruomene vykdydamos projekto veiklas surengė du prezentacinius renginius ir juose pristatė regioninius produktus bei vietos kulinarinį paveldą. Pakruojo kaimo bendruomenė pristatė džiovintais mišiniais pagardintus sūrius, sėklomis ir džiovintais  mišiniais pagardintus ragaišius. Sigutėnų kaimo bendruomenė surengė „Virtienių šventę“, kurioje pristatyti ne tik džiovinti mišiniai sriuboms ir padažams, bet ir kaimo kulinarinis paveldas – bulvių koše įdaryti „virtieniai“, pateikti su spirgučiais ir raugintais kopūstais.

Džiovintus mišinius sriuboms ir padažams Sigutėnų kaimo bendruomenė pristato įvairiose Pakruojo rajono šventėse ir renginiuose. Bendruomenės namuose visada su muzika, dainomis, gardžiomis vaišėmis pasitinkami atvykę svečiai.

Daugiau informacijos:

http://www.pakruojovvg.lt/

Bendruomenių stiprybė – gyvojoje tradicijų raiškoje

Projektas “Bendruomenių stiprybė – gyvojoje tradicijų raiškoje“ vykdytas per Kelmės krašto partnerystės VVG, parengtas ir įgyvendintas kartu su partneriais – Grinių kaimo bendruomene, Žalpių kaimo bendruomene, Valpainių kaimo bendruomene, Stulgių kaimo bendruomene, Kelmės r. Pakražančio gimnazija. Projekto idėja žavi tuo, kad jis yra apjungiantis visas seniūnijos bendruomenes, puoselėjantis tradicijas, ugdantis meninius gebėjimus bei kūrybinę saviraišką, skatinantis savanorystę, partnerystę ir visų trijų kartų bendravimą. Pakražančio kultūros centro įgyvendintas projektas „Bendruomenių stiprybė – gyvojoje tradicijų raiškoje“ susideda iš 6 renginių, į kuriuos įtraukiamos keturios Pakražančio seniūnijos bendruomenės ir Pakražančio gimnazijos bendruomenė.

  1. Pirmuoju unikaliu reiškiniu, atspindinčiu Kelmės krašto katalikišką etninį paveldą, būtų galima įvardinti jau 87 kartą Žalpiuose vyksiančią Švč. Marijos Maloningosios „Loskavos“ atlaidų šventę. Mokslininko, prof., habil. dr. Alfonso Motuzo monografijoje „Kelmės krašto katalikiška etninė kultūra“ akcentuojama, kad Žalpių miestelio istorija sietina su ikikrikščioniška kultūra. Čia iki krikšto pradžios buvo šventoji Žalpių giria. Manoma, kad ten senovėje buvusi senosios lietuvių tikybos kulto vieta. Žalpiuose iki šių dienų yra išlikusi tradicija garbinti Marijos Maloningosios statulą. Pakražančio kultūros centro, kartu su Žalpių bendruomene, rengiama religinė Loskavos šventė yra iki šių dienų išlikęs katalikiškojo paveldo reiškinys, atspindintis šios vietovės etnografines ypatybes, regiono savitumą, bendruomenės žmonių gebėjimą pratęsti, perduoti, giedoti senąsias katalikiškas giesmes, gebėjimą burti visuomenę, rengiant šiai etnografinei vietovei būdingus tradicinius valgius, aktualizuojant kultūros paveldą. Nuo ryto, besiruošiant atlaidams, bendruomenės namuose Žalpių krašto šeimininkės savanoriškai mokė šio kaimo ir aplinkinių vietovių vaikus kepti bandeles ir raugti girą. Žalpių krašto šeimininkių tradicinių valgių ruošimas įtrauktas į valstybinę nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimo programą „Nacionalinis tradicinių vertybių sąvadas“. Vietos šeimininkių saviraiškos priemonė, kulinarinio paveldo perdavimas jaunajai kartai yra svarbi socialinio gyvybingumo bei patrauklumo didinimo priemonė, siekiant aktualizuoti kulinarinio paveldo, būdingo konkrečiam etnografiniam regionui, išsaugojimą ir puoselėjimą. Siekiant priminti ir perduoti šio regiono kultūrinį, istorinį paveldą Loskavos atlaidų šventėje paskaitą „Švč. Mergelės Marijos Maloningosios, arba Loskavos atlaidai: tradicija ir dabartis“ skaitė prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas. Tuo metu iš Žalpių krašto kilęs etnografas ir tautodailininkas vedė edukacinius užsiėmimus „Piemenėlių instrumentai“ vaikams. Suaugusieji bažnyčioje buvo mokomi giedoti Kantičkines giesmes. Žalpių bendruomenės apeiginis kantičkinis giedojimas įtrauktas į valstybinę nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimo programą „Nacionalinis tradicinių vertybių sąvadas“. Atsižvelgiant į tai, po paskaitos visus susirinkusius bendruomenės narius ir į šventę atvykusius kraštiečius Pakražančio kultūros centro etnografinis ansamblis „Žalpiai“ paragino prisiminti apeigines Kantičkines giesmes. Žalpių Šv. Benedikto bažnyčioje mišias aukojo parapijos klebonas ir buvę šios parapijos klebonai. Mišių metu buvo einama iškilminga tradicinė procesija, kurioje visi susirinkusieji giedojo tradicinę Kantičkinę giesmę „Sveika Marija, Motin mieliausia“, atėjusią iš Motiejaus Valančiaus laikų. Tai yra šio krašto Loskavos atlaidų fenomenas Žemaitijoje, Kelmės krašte. Po šventųjų mišių bažnyčioje koncertą surengė Kantičkinių giesmių giedotojai. Kaip ir prieš 87 metus, Loskavos atlaidų šventė baigėsi gegužine, kurioje visus vaišino Žalpių krašto šeimininkės, kartu su vaikais iškepusios bandelių ir išrauginusios girą, pagamintais naminiais sūriais, kastiniu.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad etninė kultūra puoselėja darnaus bendravimo šeimoje ir aplinkoje tradicijas, ugdo pozityvią asmens būties pasaulėjautą, žmogaus ir gamtos darną, iš kartos į kartą perduodamą pagarbą gyvybei ir gėriui Pakražančio kultūros centras organizavo trijų kartų edukacinių renginių ciklą „Iš už pečiaus“, kuris truko 4 dienas. Nuo senų laikų pečius, tarsi koks namų aukuras, šildo, viską džiovina ir maitina, o motinos ir močiutės vaiko gyvenime yra unikalios ir nepakartojamos, kaip ugdytojos ir šeimos židinio saugotojos. Svarbus vaidmuo, kai ugdomi vaikų tautiniai-meniniai gebėjimai, tenka etnokultūrai, o jeigu tai vyksta šeimos rate (dalyvaujant kartu su tėvais, seneliais) galima tikėtis teigiamų ir išliekamąją vertę turinčių rezultatų. Šiuo edukaciniu renginiu norima parodyti, kad žmonijos patyrimo perdavimas ir perimtos patirties gausinimas yra pagrindinė augančios kartos progreso sąlyga. Žmogus bręsta savo tautos sociokultūrinėje aplinkoje perimdamas jos vertybes. Šis edukacinių renginių ciklas skirtas Pakražančio seniūnijos vaikams, jų tėveliams ir seneliams. Tai etnokultūrinė patirtis, skatinanti trijų kartų ryšį. Bendras muzikavimas ugdo saviraišką, teikia buvimo kartu džiaugsmą, stiprina emocinius ryšius, o gyvenimo atributai – buitis, darbas, papročiai ir tradicijos – perimamos per bendras praktines veiklas – duoda vaikui socialinį (kaupia patyrimą, moko bendrauti), etninį (moko laikytis etninių normų), ugdomąjį (moko dirbti, doros, pagalbos kitiems) poveikį. Renginių ciklas buvo įgyvendinamas bendradarbiaujant su Kelmės muziejumi, sertifikuota tautinio paveldo amatininke, etnologu, muzikos pedagogu, Žalpių kaimo bendruomenės šeimininkėmis, Kelmės rajono bitininkais ir sertifikuota natūralios kosmetikos gamintoja. Pirmąją edukacinių užsiėmimų dieną muzikos pedagogas susirinkusius vaikus mokė gaminti piemenėlių instrumentus, jais groti, o sertifikuota natūralios kosmetikos gamintoja supažindino tėvus ir senelius su muilo gaminimo procesu bei receptūra, mokė praktiškai jį pasigaminti. Vėliau etnografas visas tris kartas, kartu su Pakražančio kultūros centro choreografe ir tradicine kapela „Gersčiesas“, pakvietė žaisti liaudies žaidimus. Antrąją edukacinių užsiėmimų dieną buvo kelionė į Kelmės krašto muziejų, ten dalyviai susipažino su edukacine programa „Kaip lietuviai prieš šimtą metų gyveno“, o likusią dienos dalį dalyvavo molio lipdymo edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuos vedė etnografė, dailės pedagogė, bei senojo pynimo iš šiaudelių edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuos vedė sertifikuota tautinio paveldo amatininkė. Trečią edukacinių užsiėmimų dieną dalyviai lankėsi Žalpių krašto muziejuje, kuriame susipažino su edukacine programa, paruošta remiantis istoriniais šaltiniais, senų vietinių gyventojų sukauptomis žiniomis apie Žalpių krašto istoriją ir papročius. Su vaikais, jų tėvais ir seneliais tradicinių valgių ruošimo patirtimi dalinosi ir visus vaišino Žalpių krašto šeimininkės. Šią dieną vaikai dalyvavo ir žvakių liejimo edukacinėje programoje, o suaugusieji klausėsi paskaitos apie medaus ir vaistažolių naudą. Paskutiniąją edukacinių renginių ciklo dieną dalyviams buvo suorganizuota ekskursija į Lietuvos liaudies buities muziejų, kuriame susipažino su žemaitiško kaimo sodybomis ir sudalyvavo tradicinių liaudies šokių bei tradicinio muzikavimo edukacinėse programose.
  3. Joninių atlaidų šventė „Suspindo krištolo rasa laukų žolynai“ vykstanti Pakražantyje – tradicinė, skaičiuojanti ne vienerius gyvavimo metus. Renginio organizatoriai tradiciškai sukvietė visus kartu švęsti Joninių šventę. Šventė buvo organizuojama šalia Pakražančio Šv. Mergelės Marijos bažnyčios esančioje aikštėje. Renginys subūrė skirtingų kartų atstovus nuo vaikų iki senjorų. Dar prieš šventės pradžią Pakražančio seniūnijos jaunimas susirinko kupoliauti bei pinti vainikus, nes išvakarėse ar ryte surinktos gėlės ir žolynai turi nepaprastų magiškų galių. Vidurdienį šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Pakražančio Šv. Mergelės Marijos bažnyčioje, kur pagrindinis dėmesys nukreipiamas į derliaus apsaugojimą nuo stichinių nelaimių – krušų, sausrų, blogų dvasių ir kt., Po Šv. Mišių bažnyčioje buvo pagerbiami visi Pakražančio seniūnijos Jonai, Janinos ir Rasos. Šventei persikėlus iš bažnyčios į šalia jos esančią aikštę, ji pratęsta koncertine programa su muzikiniais prisistatymais, įvairių apeigų organizavimu. Buvo organizuoti seniūnijos bendruomenių gražiausių vainikėlių rinkimai, vainikėlių plukdymas Kražantės upėje šalia bažnyčios ir aikštės, kurioje ir vyko šventė. Programoje pasirodė Kelmės rajono šokių kolektyvai, kurie po savo koncertinių pasirodymų šventės dalyvius mokė liaudiškų vakaruškinių šokių. Šventė baigėsi gegužine, kurioje visus susirinkusiuosius pasivaišinti ant laužo kepta naktigonės kiaušiniene pakvietė Grinių krašto šeimininkės.
  4. Valpainių kaime 16-tus metus, tiek, kiek gyvuoja Valpainių kaimo bendruomenė, liepos 6 d. buvo organizuojama Mindauginių – Valstybės dienos minėjimo šventė. Tai šventė, kurianti savo tradicijas, kartą metuose masiškai sutelkianti visus Valpainių kaimo gyventojus ir iš šio kaimo išvykusius kraštiečius. Mažuosius šventės dalyvius nuo ryto edukaciniams ir žaidybiniams užsiėmimas savanoriškai pakvietė Pakražančio kultūros centro choreografė ir Kelmės kultūros centro renginių režisierė. Užsiėmimų metu vaikai kūrė muzikinę pasaką ir statė šokį. Taip pat tradiciškai buvo renkamos komandos sportinėms varžyboms. Komandos ir pakviesti varžybų dalyviai varžėsi: krepšinio, tinklinio, virvės traukimo, estafečių, smiginio ir kitose rungtyse. Visi susirinkusieji jungėsi prie akcijos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir 21 valandą giedojo „Tautišką giesmę“. Vėliau apdovanojami sportinių varžybų nugalėtojai, Mindaugo vardą turintys seniūnijos gyventojai ir svečiai, Valpainių kaimo ir šių apylinkių gyventojai, kurie puoselėja grožį ir tvarkosi savo sodybų aplinką.
  5. Oninės Stulgiuose – vasaros atlaidų šventė, minima liepos 26 dienai artimiausią sekmadienį, kurios metu daugelis moterų pažymi varduves – šventą Oną. Todėl į šią Oninių atlaidų šventę buvo pakviestos visos Pakražančio seniūnijos Onos ir Onutės, kad ir kuriai bendruomenei priklausytų. Vardinių šventimas Lietuvoje prigijo po krikščionybės įvedimo. Popiežius Grigalius XIII a. šv. Onos šventę paskelbė privaloma visose bažnyčiose. Todėl Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, kaip ir daugelyje Lietuvos bažnyčių, vyksta gausūs Šv. Onos atlaidai, po kurių yra pagerbiamos ir pasveikinamo visos Pakražančio seniūnijos Onos. Atsižvelgiant į tai, kad Oninių liaudišką sampratą taikliausiai nusako priežodis: „Šventa Ona – duonos ponia“, po Šv. Mišių buvo organizuojama Šventė duonos tema. Šventinė programa buvo organizuojama aikštėje šalia Stulgių parapijos namų salės. Šventės metu muziejininkas su edukacine programa pristatė duonos kelio rakandų nuo senovės iki dabar ekspoziciją. Visos susirinkusios Pakražančio seniūnijos bendruomenės savo kampeliuose pristatė tradicinį ar stilizuotą stalą duonos tema. Buvo suorganizuotas Jomarkas. Lauko scenoje vyko koncertas, kurio metu pasirodė iš įvairių Lietuvos kultūros centrų ir bendruomenių atvykę armonikieriai ir armonikierių ansambliai. Koncerto metų buvo pagerbtas Stulgių krašto muzikantų Antano Savicko ir Zigmo Pratapo atminimas, nes šio krašto istoriją kūrė šie paprasti žmonės, muzikantai. Kaip ir kasmet buvo stengiamasi suorganizuoti kuo įspūdingesnį ir įsimintinesnį susibūrimą, nes šventė suburia ne tik kaimo gyventojus, bet ir jų artimuosius, bičiulius, išvykusiuosius. Oninės į šurmulį sukvietė visus stulgiškius – ir esamus, ir buvusius bei visas keturias Pakražančio seniūnijos bendruomenes.
  6. Pakražančio kultūros centre organizuojamas tradicinis bendruomenių vakaras „Sveiks, kaimyne, eikš į talką“, kasmet spalio mėnesį sukviečia visas keturias (Grinių, Žalpių, Valpainių ir Stulgių) Pakražančio seniūnijos bendruomenes. Šiame vakare bendruomenės pasidžiaugė nuveiktais darbais ir pripildytais aruodais bei ilsėjosi po nuveiktų darbų gaivindami pasilinksminimo tradicijas. Renginys prasidėjo Pakražančio seniūnijos bendruomenių ruošimosi procesu šiam tradiciniam bendruomenių vakarui. Vakare bendruomenės pristatė savo parengtas prisistatymo programas bei kūrybiškai pateiktus kulinarinius gebėjimus iš rudens derliaus. Kiekvienais metais šventei yra sugalvojama tema, į kokią talką yra kviečiamos bendruomenės. Būta bulvių, pyragų, obuolių, moliūgų temomis organizuotų švenčių. 2019 m. bendruomenių vakaro tema buvo „Vaisių ir daržovių sultys – kuo pavaišinsi kaimyną“. Šia tema bendruomenės ir parengė bei scenoje visiems susirinkusiems į šventę pademonstravo savo prisistatymus, pasipuošė savo bendruomenių stalus. Renginio metu dalyviams buvo surengta paskaita apie mitybos svarbą žmogaus sveikatai, kurią skaitė Kelmės rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės. Koncerto metu grojo Kelmės rajono liaudies kapelos. Bendravimas ne tik tarp savo seniūnijos bendruomenių, bet ir tarp rajono bendruomenių bei kultūros centrų dar labiau sustiprino bendruomeniškumo ir tapatumo jausmą. Vakaronės metu, koncertuojant gyvos muzikos atlikėjų grupei, atgaivintos pasilinksminimo tradicijos.

Daugiau informacijos:

http://www.kelmevvg.lt/

Laisvalaikio ir sporto erdvės kūrimas Kiaunoriuose

Projekto “Laisvalaikio ir sporto erdvės kūrimas Kiaunoriuose”, vykdyto per Kelmės krašto partnerystės VVG,  metu įrengta poilsio ir sporto aikštelė Kiaunorių kaime. Projektui įgyvendinimo metu įsigytas vaikų žaidimo kompleksas, karuselės, sūpynės įvairaus amžiaus vaikams, treniruokliai, lauko šachmatų stalas, taip pat sutvarkyti teritorijoje esantys takai. Tokia įrengta poilsio ir sporto erdvė kaime suteikia galimybę gyventojams burtis, bendrauti, leisti laisvalaikį kartu ir kurti Kiaunorių kaimui pridėtinę vertę bei pritrauks aplinkinių kaimų gyventojus su šeimomis, vaikais ar net svečiais. Įrengtoje laisvalaikio ir sporto erdvėje gyventojai ir aplinkinių kaimų gyventojai galės mankštintis, vaikai galės naudotis žaidimų kompleksu, sūpynėmis, karusele, kiti mėgautis poilsiu, bendrauti. Šiltuoju metu laiku, leidžiant orui, Kiaunorių bendruomenė šalia įrengtos aikštelės planuoja organizuoti įvairias veiklas, mankštas ir šventes.

Daugiau informacijos:

http://www.kelmevvg.lt/

UAB „Garso projektai“ plėtra kaimo vietovėje

UAB „Garso projektai“ yra nuo 2014-02-10 veikianti įmonė, kuri teikia pramogų ir poilsio organizavimo paslaugas, apimančias pramoginių renginių (asmeninių, įmonių/įstaigų, miestelių ir kt. švenčių) organizavimą, taip pat šviesos ir garso įrangą, vedimą ir pan. Pareiškėjas išsiskiria tuo, kad gali organizuoti tiek didelės, tiek mažos apimties renginius, esant reikalui pasitelkia subrangovus, turinčius reikiamą įrangą ar darbuotojus, užsakovams siūlo visą reikalingą paslaugų komplektą: nuo reikiamos įrangos iki atlikėjų.

Pareiškėjas projekto “UAB „Garso projektai“ plėtra kaimo vietovėje” vykdyto per Akmenės r. VVG metu įsigijo papildomos modernios garso įrangos (garso kolonėlės (aukštų ir vidutinių dažnių (18 vnt.), žemų dažnių (12 vnt.), garso valdymo sistema (skaitmeninis pultas su priedais), garso stiprinimo sistemos (1 stiprintuvų komplektas)), kuri suteiks galimybes teikti aukštesnės kokybės didesnės apimties paslaugas, taip pat teikti paslaugas platesniam užsakovų ratui. Projektu UAB „Garso projektai“ įsipareigojo išlaikyti 0,125 darbo vietos (etatų) ir sukūrė 3 naujas darbo vietas (etatus).

Daugiau informacijos:

https://www.facebook.com/AkmenesRajonoVvg

https://www.facebook.com/UAB-Garso-Projektai-510791692365434/

Verslumo laboratorija

Akmenės rajono Akmenės gimnazija renginiams “Verslumo laboratorija” įsigijo 4 renginių ciklo organizavimo paslaugą. Renginiai orientuoti į jaunimo verslumo ugdymą, siekiant mokyti ir skatinti jaunosios kartos atstovus imtis verslo ir savarankiškos veiklos.

Renginių ciklą sudarė šios veiklos:

  1. “Verslumo įgūdžių ugdymo Laboratorija” – 8 ak. valandų renginys, kuris subūrė 45 Akmenės rajono kaimiškų vietovių jaunuolius, po 15 mokinių iš Akmenės, Ventos ir Papilės Simono Dauganto gimnazijų. Renginio metu dalyviai įgijo verslumo kompetencijų, tobulino socialinius įgūdžius neformaliojo ugdymo metodų pagalba. 
  2. “Nuo ko pradėti Laboratorija” – 8 ak. valandų renginys, kuris subūrė 45 Akmenės rajono kaimiškų vietovių jaunuolius,  po 15 mokinių iš Akmenės, Ventos ir Papilės Simono Dauganto gimnazijų.  Renginio metu dalyviai analizavo verslo idėjas pasitelkę “Business model canvasTM”, buvo analizuojami įvairūs verslo modeliai: B2B, B2C, prekyba internetu, tarpininkavimas. Analizuojamos įvairios verslo formos ir apmokestinimas. Renginio metu buvo dirbama mažose grupėse ir atliekamos praktinės užduotys, analizuojami įvairūs atvejai. 
  3. “Sėkmingo verslininko formulė” – 8 ak. valandų renginys, kuris subūrė 45 Akmenės rajono kaimiškų vietovių jaunuolius,  po 15 mokinių iš Akmenės, Ventos ir Papilės Simono Dauganto gimnazijų.  Renginio metu dalyviai susitiko su verslininkais, kurie pristatė savo patirtį. Dalyviai galėjo betarpiškai bendrauti ir užduoti rūpimus klausimus. Buvo išanalizuoti gerieji pavyzdžiai. Renginio metus buvo paneigti dalyvių turimi stereotipai ir išankstinės nuostatos apie verslininkus ir verslą. 
  4. Projekto viešinimo renginys “Akmenės rajono verslumo skatinimo hakatonas” – 8 a.k. valandų renginys suburė 105 dalyvius iš Akmenės rajono kaimiškų vietovių: jaunuolius, verslininkus ir politikus. Šio renginio metu buvo diskutuojama, kaip skatinti verslumą rajone, kokios priemonės būtų efektyviausios, buvo dalinamasi gerąja patirtimi ir projekto rezultatais. Renginio metu buvo sukurti konkretūs planai, kaip skatinti jaunimo verslumą rajone.

Projekto nauda:

  1. Paskatintas Akmenės rajono kaimiškų vietovių jaunimo verslumas ir iniciatyvumas. Pritrauktas jaunimas iš socialinę atskirtį patiriančių grupių.
  2. Suteikta Akmenės rajono kaimiškų vietovių jaunimui verslumo kompetencijų ir socialinių įgūdžių, bei pozityvios socializacijos patirties.
  3. Sukurti ryšiai tarp Akmenės rajono kaimiškų vietovių jaunuolių, verslininkų ir politikų, sukurta verslumo palaikymo ir skatinimo sistema rajone.

Projekto partneriai:

  1. Asociacija ”Aliaus kelionės”;
  2. Akmenės rajono Ventos gimnazija;
  3. Papilės Simono Daukanto gimnazija.

 

Daugiau informacijos:

https://www.facebook.com/AkmenesRajonoVvg

https://akmenesgimnazija.lt/2019/05/03/renginys-verslumo-laboratorija/